LYTINĖ SVEIKATA
Intymioji sveikata – svarbus mūsų gyvenimo veiksnys. Ji turi įtakos bendrajai sveikatai bei gerai savijautai, o taip pat ir tarpasmeniniams santykiams. Intymiajai sveikatai įtaką daro daugybė psichologinių ir fiziologinių veiksnių, iš kurių vieni būdingi vyrams, o kiti – moterims.
Moters makščiai išsausėjus dėl sumažėjusios lubrikacijos, gali atsirasti skausmas sueities metu. Kiti veiksniai, tokie kaip: stresas, antidepresantų ir ilgalaikis kontraceptikų vartojimas, su amžiumi susiję hormoniniai pokyčiai taip pat gali daryti įtaką moters lytinei sveikatai.
Vyrų lytinį potraukį, pajėgumą ir intymiąją sveikatą lemia tokie veiksniai, kaip: testosterono lygis, stresas, nerimas, miego stygius, santykių problemos, suvartojamo nikotino ir alkoholio kiekis bei kiti.
Siekiant išlaikyti intymiąją sveikatą, patariama laikytis pilnavertės dietos, vengti antsvorio, mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą bei atvirai bendrauti su partneriu.
MOTERŲ HORMONAI
Hormonai atlieka daug svarbių funkcijų bei daro didžiulę įtaką moters sveikatai. Geriausiai žinomi hormonai – estrogenas ir progesteronas. Jie turi įtakos moters reprodukcinei sveikatai, įskaitant: menstruacijas, nėštumą, menopauzę ir kt. Estrogenai taip pat veikia smegenis, širdies ir kraujagyslių sistemą, plaukus, odą, raumenų bei kaulų sistemą. Progesteronas paruošia gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui, palaiko nėštumą, slopina estrogenų gamybą po ovuliacijos.
Hormonai, susiję su reprodukciniu ciklu, atlieka itin svarbų vaidmenį moterų gyvenime, vos tik prasideda menstruacijos.
NĖŠTUMAS
Nėštumas – tai moters gyvenimo laikotarpis, kai ji nešioja kūdikį ir ruošiasi gimdyti. Nėštumas paprastai trunka 40 savaičių. Per devynis mėnesius trunkantį nėštumą moters organizme įvyksta daug pokyčių. Kai kurie fiziniai pokyčiai yra matomi: auga svoris, didėja pilvas. Kiti pokyčiai: išsiplėtusi gimda, pykinimas rytais, nugaros skausmai – nėra pastebimi, tačiau nėščiosios juos stipriai jaučia.
Nėštumas kartais sukelia tokius negalavimus, kaip: vidurių užkietėjimas, mažakraujystė, strijos ir odos pokyčiai. Kiekvieną iš šių būklių lemia besikeičianti organizmo biochemija.
MENOPAUZĖ
Menopauzė – moters gyvenimo laikotarpis, kada mėnesinės baigiasi ir moteris nebegali pastoti natūraliu būdu. Tai – natūralus procesas, kurio metu kiaušidės sensta bei gamina mažiau reprodukcinių hormonų.
Menopauzė – natūrali senėjimo proceso dalis, susijusi su moters estrogenų kiekio sumažėjimu. Ji paprastai prasideda tarp 45–55 metų, nors kartais gali prasidėti anksčiau arba vėliau. Vidutinis menopauzės amžius – 51 metai, tačiau maždaug 1 proc. moterų menopauzė prasideda iki 40-ies metų.
MAKŠTIES INFEKCIJOS
Makšties infekcijas paprastai sukelia bakterijos, grybeliai, parazitai arba virusai. Jos dažniausiai atsiranda dėl makštyje įprastai gyvenančių mielių ir bakterijų disbalanso. Pastarasis gali lemti tokius nemalonius pojūčius, kaip: niežulys, jautrumas makšties srityje ar aplink ją, skausmas intymių santykių metu, neįprastas kvapas. Kartais muiluose, purškikliuose ar net drabužiuose esančios cheminės medžiagos gali dirginti jautrią šios srities odą bei audinius.
Siekiant išvengti makšties infekcijų, labai svarbu palaikyti intymių vietų švarą ir sausumą, tačiau nepiktnaudžiauti makšties purškalais ar kvapiaisiais muilais. Taip pat svarbu vengti šilumą ir drėgmę sulaikančių drabužių.
MAKŠTIES SAUSUMAS
Kai kurios moterys lytinių santykių metu patiria makšties sausmę. Nors ši problema būdingesnė prasidėjus menopauzei, su makšties sausumu gali susidurti ir jaunesnės moterys, taip pat maitinančios krūtimi arba pasižyminčios mažu estrogenų kiekiu.
Makšties sausmės priežastys prieš menopauzę siejamos su higienos priemonėmis, pavyzdžiui, intymių vietų purškikliais, baseinuose ar sūkurinėse voniose naudojamomis cheminėmis medžiagomis. Vaistai nuo alergijos ir peršalimo taip pat gali sukelti makšties sausmę, nes sausina makšties gleivinę.
Makšties sausumas gali tapti skausmo lytinių santykių metu priežastimi. Kai kuriais atvejais gali būti nepatogu netgi sėdėti ar mankštintis.
VYRIŠKI HORMONAI
Testosteronas – svarbus vyrų lytinis hormonas. Jo paskirtis – užtikrinti vaisingumą, raumenų masę, raudonųjų kraujo kūnelių gamybą bei riebalų pasiskirstymą. Testosteronas taip pat reguliuoja lytinį potraukį ir kaulų masę. Vyrų su mažu testosterono kiekiu lytinis potraukis gali sumažėti, erekcija – sutrikti, padidėti krūtų audiniai. Mažas testosterono kiekis taip pat gali sukelti osteoporozę, nuotaikų svyravimus, sumažinti energijos kiekį.
Vyrų testosterono kiekis mažėja su amžiumi, paprastai nuo 40 metų. Mažėjantį testosterono kiekį rodo: sumažėjęs lytinis potraukis, pablogėjusi erekcijos kokybė, nuotaikos ir odos pokyčiai, nuovargis, nuplikimas, didesnis pilvo riebalų kiekis.
LIBIDO
Vyrų libido keičiasi su amžiumi: jis būna didelis 20-ies metų, padaugėjus testosterono, ir išlieka stiprus iki 30–40 metų amžiaus. Tačiau dėl streso, susijusio su darbu, šeima bei kitais įsipareigojimais, susidomėjimas lytiniu gyvenimu gali sumažėti. Penkiasdešimtmečiai vyrai gali išlikti fiziškai aktyvūs ir mėgautis lytiniu gyvenimu, ypač, jeigu jų fizinė ir psichinė sveikata yra gera.
Vyrų libido taip pat priklauso nuo tokių veiksnių kaip: psichologinė būsena, socialinė ir fizinė būklė.
PROSTATOS SUTRIKIMAI
Prostata yra maža liauka, esanti tarp šlapimo pūslės ir varpos. Joje gaminasi ir laikosi skystis, sudarantis spermos dalį. Su amžiumi prostata natūraliai didėja, paprastai nesukeldama jokių problemų. Vis dėlto kartais prostatos veikla sutrinka.
Dažniausi sutrikimai:
-
Padidėjusi prostata. Ji spaudžia šlaplę ir verčia vyrus dažnai šlapintis, ypač naktį,bei sukelia jausmą, kad pūslė nepilnai ištuštėjusi.
-
Prostatitas – bakterijų sukeltas prostatos uždegimas.
-
Kita grėsmė – prostatos vėžys. Dažnai jis nepasireiškia jokiais simptomais, todėl patariama reguliariai lankytis pas gydytoją bei tikrintis prostatą.
