EMOCINĖ SVEIKATA
Emocinė sveikata – tai būsena, kai žmogus suvokia savo gebėjimus ir gali susidoroti su įprasta gyvenimo įtampa. Psichinė savijauta dažniau laikoma neatsiejama ir esmine sveikatos sudedamąja dalimi. Tai yra kur kas daugiau, nei psichikos sutrikimų, negalios ar psichologinių problemų nebuvimas.
Emocinė sveikata svarbi mums ir mūsų gebėjimui mąstyti, reikšti jausmus bei bendrauti su kitais. Emocinei sveikatai įtakos turi įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, su darbu ar šeima susijęs stresas, fizinė ir emocinė sveikata, miego kokybė.
Manoma, kad emocinė sveikata gera yra tada, kai žmogus geba pasitikėti savimi, užmegzti ir palaikyti santykius, jausti tikslą, našiai gyventi ir dirbti, įveikti įprastą stresą bei valdyti pokyčius.
Savo psichinę savijautą pagerinti galime imdamiesi kelių paprastų žingsnių: didindami fizinį aktyvumą, valdydami stresą, gerindami miego kokybę, mokydamiesi naujų įgūdžių.
MIEGO KOKYBĖ
Miego kokybė daro didelę įtaką mūsų psichinei savijautai, įskaitant nuotaiką ir fizinę sveikatą. Gerą miego kokybę apibūdina šie požymiai:
-
užmiegate netrukus po to, kai atsigulėte;
-
išmiegate visą naktį;
-
pabudę vėl užmiegate per 20 min;
-
atsikėlę ryte jaučiatės gerai ir esate energingi.
Miego kokybė paprastai pablogėja dėl netinkamų miego įpročių, streso ir nerimo, sveikatos sutrikimų ar miego apnėjos. Dėl reguliaraus prasto miego gali stipriai sutrikti sveikata: padidėti širdies ligų grėsmė, rastis antsvorio. Siekiant užtikrinti geresnę miego kokybę, reikėtų eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu metu, miegoti 7–9 valandas per parą, mažinti suvartojamo kofeino ir alkoholio kiekį.
STRESAS
Stresas yra organizmo atsakas į gyvenimo pokyčius. Jis gali kilti iš daugelio šaltinių, vadinamųjų streso veiksnių. Stresą sukeliantys veiksniai gali būti emocinio arba fizinio pobūdžio. Žmonės kasdien patiria stresą dėl problemų darbe, santykių, materialinės padėties, įtemptos dienotvarkės ar net nedidelių kasdienės rutinos pokyčių.
Svarbu atkreipti dėmesį į požymius, rodančius, kada gyvenime streso lygis tampa grėsmingas. Simptomai gali būti fiziologiniai ir emociniai, kaip antai: depresija ar nerimas, pyktis, irzlumas, sumažėjęs lytinis potraukis, krintanti motyvacija, suglumimas, atminties ar koncentracijos sutrikimai.
