ŠIRDIS IR KRAUJOTAKA
Kraujotakos sistema labai svarbi organizmo funkcijoms palaikyti. Širdis – pagrindinis kraujotakos sistemos organas. Kasdien maždaug 5 litrai kraujo daug kartų keliauja žmogaus organizme kone 100 000 kilometrų ilgio kraujagyslėmis, kurios jungia mūsų organų ir kūno dalių ląsteles.
Kraujotakos sistema glaudžiai bendradarbiauja su kitomis mūsų kūno sistemomis. Sulig kiekvienu širdies dūžiu kraujas, pernešantis deguonį, hormonus ir maistingąsias medžiagas į kiekvieną ląstelę, pasklinda po visą mūsų kūną. Kraujotakos sistema taip pat šalina iš organizmo nenaudingus apykaitos produktus ir anglies dioksidą.
Bet kokie sutrikimai ar ligos, darančios įtaką kraujo pumpavimui širdyje ar kraujagyslėse, gali sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, širdies ligas.
Kai kurie rizikos veiksniai didina grėsmę susirgti kraujotakos sistemos ligomis. Tai – nepakankamas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, didelis stresas ir netinkama mityba.
CHOLESTEROLIS IR TRIGLICERIDAI
Organizme aptinkamos dvi pagrindinės cholesterolio formos: mažo tankio lipoproteinai (MTL) ir didelio tankio lipoproteinai (DTL). MTL vadinamas bloguoju cholesteroliu. Jis gaminamas organizme ir pasisavinamas iš daug cholesterolio turinčio maisto, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktų. MTL susijungus su kitais kraujyje esančiais riebalais ir medžiagomis, arterijos gali užsikimšti. DTL vadinamas geruoju cholesteroliu. Jis pasižymi apsauginiu poveikiu širdžiai. DTL iš arterijų perneša kenksmingą cholesterolį.
Trigliceridai – riebalų rūšis, daugiausia gaunama su maistu. Kai kurie trigliceridai būtini tam tikroms ląstelių funkcijoms palaikyti, tačiau per didelis jų kiekis yra kenksmingas, susijęs su padidėjusia grėsme susirgti vainikinės arterijos liga.
VENŲ SVEIKATA: KRAUJOTAKA
Žmogaus organizme yra kone 100 000 km kraujagyslių: arterijų, venų ir kapiliarų. Venomis kraujas grįžta į širdį. Bet kokie jų funkcijos sutrikimai paprastai sukelia reikšmingus sveikatos sutrikimus.
Pastarieji dažniausiai atsiranda kojose: kraujagyslių vožtuvai gali tinkamai neužsidaryti, todėl kraujas juose ima kauptis.
Ilgainiui dėl to gali atsirasti venų varikozė: kojų paviršiuje išryškėja išsiplėtusios, gumbuotos venos.
Norint išlaikyti venas sveikas, svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, gerti daug vandens bei valgyti pilnavertį maistą.
ELEKTROLITŲ BALANSAS
Elektrolitai – tai organizme esančios mineralinės medžiagos, turinčios elektros krūvį. Jų randama audiniuose, kraujyje, šlapime ir kituose kūno skysčiuose. Elektrolitai itin svarbūs organizmui: jie sureguliuoja vandens kiekį, perneša maistingąsias medžiagas į ląsteles bei iš jų šalina atliekas, užtikrina tinkamą nervų, raumenų, širdies ir smegenų veiklą.
Elektrolitai yra: natris, kalcis, kalis, chloridas, fosfatas ir magnis.
KRAUJOSPŪDIS
Kraujospūdis – tai jėgos, kurią širdis naudoja kraujui po organizmą pumpuoti, matas.
Manoma, kad idealus kraujospūdis yra apie 120 / 80 mmHg. Pirmasis skaičius rodo sistolinį kraujospūdį, antrasis – diastolinį.
Ilgainiui aukštas kraujospūdis gali pakenkti širdžiai, arterijoms bei kitiems organams.
MAŽAKRAUJYSTĖ
Geležies stokos mažakraujystė – tai būklė, kai kraujyje trūksta raudonųjų kraujo kūnelių. Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį į organizmo audinius. Geležies trūkumas išsivysto dėl nepakankamo geležies kiekio. Trūkstant geležies, organizmas nepajėgia pagaminti pakankamo kiekio hemoglobino – deguonį pernešančios raudonųjų kraujo kūnelių medžiagos.
Geležies neretai trūksta nėščioms moterims: daugiau kaip 20 proc. moterų Europoje nėštumo laikotarpiu serga mažakraujyste.
Dažniausi mažakraujystės požymiai ir simptomai: lėtinis nuovargis, blyški oda, dusulys, sausi ir pažeisti plaukai bei oda, dažni galvos skausmai.
.jpg){kind=small}
